Veidrodiniai fotoaparatai
Kodėl daugėja fotografų?
Kai dar prieš keletą metų veidrodiniai fotoaparatai buvo tik rimtų pažengusių fotografų reikalas, dabar šį žaisliuką galima neretai užtikti kad ir visai vaiko rankose. Atrodo, kad fotografais dažnai tapti gali kone kiekvienas. Tendencija, kad veidrodiniai ir paprasti fotoaparatai atsiduria daugybės žmonių kolekcijose, ryškėja įvairiais būdais. Visų pirma, tai po įvairiausių renginių ir festivalių internete pasipila nuotraukų ir reportažų pliūpsniai. Ir tikrai tik maža dalis jų būna padaryta tikrų profesionalų ar tyčia tam tikslui nusamdytų žmonių. Nesunku pastebėti, jog beveik visada nuotraukos daromos tiesiog atsitiktinių pavienių žmonių.
Didėja pasiūla
Amerikos specialistai sako, kad pasaulyje besikuriant daugiau įvairių bendrovių, gaminančių technologijas, daugėja ir tokios pasiūlos, kaip veidrodiniai fotoaparatai. Tai tiesiog dar vienas produktas, kurio rinka plečiasi ir atsinaujina kiekvieną dieną. Išleidžiant naujos modelius, gausėjant pasirinkimui ir konkurencijai, ankstesnių modelių kainos automatiškai mažėja. Tokiu būdu veidrodiniai ir kitokie fotoaparatai tampa įperkami vidutiniškai gyvenantiems žmonėms, kai, sakykime, jiems tik atsiradus, šis technikos stebuklas galėjo atsidurti tik foto meistrų arsenale.
Kai kurios firmos gamina originalius modelius ir jų vardo veidrodiniai fotoaparatai tampa žinomi visame pasaulyje, pelno tarptautinį pasitikėjimą. Tokie ženklai tampa rinkos lyderiais ir yra lengvai atpažįstami net ir menkai foto technika besidomintiems žmonėms. Tačiau visada egzistuoja ir kitokia rinka, kurianti plagiatus, prastesnės kokybės modelius. Šių antrinių įmonių veidrodiniai fotoaparatai gali iškreipti rinką ir pakeisti kainų sistemą. Tai vėlgi lemia šiokį tokį kainų mažėjimą, o kartu ir palankesnes sąlygas pirkėjams.
Ekrano karta
Kaip kartą yra pasakęs šių dienų filosofas (ar bent jau save tokiu laikantis) Slavojus Žižekas, mes esame ekrano karta. Ekranas yra tarsi mūsų smegenys, kuriose kuriasi daugybė objektų ir filmų. Todėl ir skaitmeninės technologijos, veidrodiniai fotoaparatai pigiau ar brangiau perkami, televizoriai, mobilieji telefonai tampa mūsų kasdieniu žaisliuku. Gimstame kone su kompiuterio pele rankose, mirštame su televizoriaus pulteliu. Kaip bebūtų, gyvename tame amžiuje, kai stebuklas gali atrodyti laukinė gamta, tačiau ne veidrodiniai fotoaparatai, kainos priimtinos vis didesnėms žmonių grupėms. Ir tame nėra kažkas blogo, nes tai skatina ir mūsų pačių, žmonių, raidą, plečia mūsų galimybes.
Laikas ir laikiškumas
Jeigu pasiremtume kito filosofo, G. Delioza dogmatika, tai galėtume kalbėti apie laiką ir apie grėsmingai greitėjantį mūsų gyvenimo tempą bei poreikį išsaugoti akimirką. Kartais ir veidrodiniai fotoaparatai, akcija ar be jos parduodami, atrodo kaip šansas sustabdyti laiką ir jį išsaugoti.
Anot filosofo, kiekviena akimirka, kiekviena dabartis nuolat skyla į dvi tikroves – į iškart išsaugomą praeitį, kuri įsirašo mums į atmintį geriau nei tai padaro veidrodiniai fotoaparatai Nikon, ir į dabar mūsų sensoriniais jutimais jaučiamą empirinę dabartį. Tačiau išsaugoma praeitis yra tokia neapibrėžta, kad mes labai sunkiai apčiuopiame saugojimą, ir atrodo, kad veidrodiniai fotoaparatai Canon bei foto juostelės tai padaryti galėtų.
Delioza kalba apie galimybę laike išsaugoti veidą – joks kino kadras kaip ir fotoaparatai internetu iš tiesų neparodo tikrojo žmogaus veido, nes veidas pernelyg organiška, visada kintanti esatis. Todėl tai, ką iš tiesų padaro fotografas – jis sukuria visiškai naują, atskirą objektą, ne fotografuojamojo kopiją, o naują ir visai kitokį dalyką. Tai gali sukurti tiek kino kamera, tiek veidrodiniai fotoaparatai. Forumas apie kiną, filosofiją, estetiką ir fotografiją dažnai kelia veido esaties įamžinimo klausimą, prieštaraujantį semiotinei mokyklai, kiek kitaip aiškinančiai tokį kadrą.
Kai dar prieš keletą metų veidrodiniai fotoaparatai buvo tik rimtų pažengusių fotografų reikalas, dabar šį žaisliuką galima neretai užtikti kad ir visai vaiko rankose. Atrodo, kad fotografais dažnai tapti gali kone kiekvienas. Tendencija, kad veidrodiniai ir paprasti fotoaparatai atsiduria daugybės žmonių kolekcijose, ryškėja įvairiais būdais. Visų pirma, tai po įvairiausių renginių ir festivalių internete pasipila nuotraukų ir reportažų pliūpsniai. Ir tikrai tik maža dalis jų būna padaryta tikrų profesionalų ar tyčia tam tikslui nusamdytų žmonių. Nesunku pastebėti, jog beveik visada nuotraukos daromos tiesiog atsitiktinių pavienių žmonių.
Didėja pasiūla
Amerikos specialistai sako, kad pasaulyje besikuriant daugiau įvairių bendrovių, gaminančių technologijas, daugėja ir tokios pasiūlos, kaip veidrodiniai fotoaparatai. Tai tiesiog dar vienas produktas, kurio rinka plečiasi ir atsinaujina kiekvieną dieną. Išleidžiant naujos modelius, gausėjant pasirinkimui ir konkurencijai, ankstesnių modelių kainos automatiškai mažėja. Tokiu būdu veidrodiniai ir kitokie fotoaparatai tampa įperkami vidutiniškai gyvenantiems žmonėms, kai, sakykime, jiems tik atsiradus, šis technikos stebuklas galėjo atsidurti tik foto meistrų arsenale.
Kai kurios firmos gamina originalius modelius ir jų vardo veidrodiniai fotoaparatai tampa žinomi visame pasaulyje, pelno tarptautinį pasitikėjimą. Tokie ženklai tampa rinkos lyderiais ir yra lengvai atpažįstami net ir menkai foto technika besidomintiems žmonėms. Tačiau visada egzistuoja ir kitokia rinka, kurianti plagiatus, prastesnės kokybės modelius. Šių antrinių įmonių veidrodiniai fotoaparatai gali iškreipti rinką ir pakeisti kainų sistemą. Tai vėlgi lemia šiokį tokį kainų mažėjimą, o kartu ir palankesnes sąlygas pirkėjams.
Ekrano karta
Kaip kartą yra pasakęs šių dienų filosofas (ar bent jau save tokiu laikantis) Slavojus Žižekas, mes esame ekrano karta. Ekranas yra tarsi mūsų smegenys, kuriose kuriasi daugybė objektų ir filmų. Todėl ir skaitmeninės technologijos, veidrodiniai fotoaparatai pigiau ar brangiau perkami, televizoriai, mobilieji telefonai tampa mūsų kasdieniu žaisliuku. Gimstame kone su kompiuterio pele rankose, mirštame su televizoriaus pulteliu. Kaip bebūtų, gyvename tame amžiuje, kai stebuklas gali atrodyti laukinė gamta, tačiau ne veidrodiniai fotoaparatai, kainos priimtinos vis didesnėms žmonių grupėms. Ir tame nėra kažkas blogo, nes tai skatina ir mūsų pačių, žmonių, raidą, plečia mūsų galimybes.
Laikas ir laikiškumas
Jeigu pasiremtume kito filosofo, G. Delioza dogmatika, tai galėtume kalbėti apie laiką ir apie grėsmingai greitėjantį mūsų gyvenimo tempą bei poreikį išsaugoti akimirką. Kartais ir veidrodiniai fotoaparatai, akcija ar be jos parduodami, atrodo kaip šansas sustabdyti laiką ir jį išsaugoti.
Anot filosofo, kiekviena akimirka, kiekviena dabartis nuolat skyla į dvi tikroves – į iškart išsaugomą praeitį, kuri įsirašo mums į atmintį geriau nei tai padaro veidrodiniai fotoaparatai Nikon, ir į dabar mūsų sensoriniais jutimais jaučiamą empirinę dabartį. Tačiau išsaugoma praeitis yra tokia neapibrėžta, kad mes labai sunkiai apčiuopiame saugojimą, ir atrodo, kad veidrodiniai fotoaparatai Canon bei foto juostelės tai padaryti galėtų.
Delioza kalba apie galimybę laike išsaugoti veidą – joks kino kadras kaip ir fotoaparatai internetu iš tiesų neparodo tikrojo žmogaus veido, nes veidas pernelyg organiška, visada kintanti esatis. Todėl tai, ką iš tiesų padaro fotografas – jis sukuria visiškai naują, atskirą objektą, ne fotografuojamojo kopiją, o naują ir visai kitokį dalyką. Tai gali sukurti tiek kino kamera, tiek veidrodiniai fotoaparatai. Forumas apie kiną, filosofiją, estetiką ir fotografiją dažnai kelia veido esaties įamžinimo klausimą, prieštaraujantį semiotinei mokyklai, kiek kitaip aiškinančiai tokį kadrą.
